virvininkas

virvininkas: vir̃vininkas (-nykas), -ė smob. (1) KII127, K, K.Būg, BŽ46, virviniñkas (2) Rmč; SD¹137, SD286, R290,325, MŽ435, Sut, N, LL175 1. L, L592, LVIV619, ŠT225, Rtr, NdŽ, DŽ¹, MLTEII86, KŽ kas veja ir (ar) pardavinėja virves: Vaike, tu į virvininkus mokinkis prš. Įžegnojus padavė mane tėvas pas vieną virvininką ir aš jo remestą turėjau mokytis LC1883,43. Aš virvinyks drūtas, virvę nuvysiu LTR(Ldvn). Vienas virvinykas prisivijo daug visokių virvių BsPIV55(Brt). Šelpiau kitus virvininkus, kad jie daugiau gamintų ir imtų geriau gyventi J.Balč. 2. sm. Ser, NdŽ kas karia, budelis: Turėsi su virvininko dukterimi kelti vestuves J.Balč.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

virvininkas — vir̃vininkas, vir̃vininkė dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
rypšlėgeris — ×rypšlėgeris (vok. dial. repschläger) sm. (1) KII181 virvininkas … Dictionary of the Lithuanian Language
virvelninkas — ( nykas; M, KŽ), ė smob. (1) 1. M, NdŽ, KŽ žr. virvininkas 1. 2. Pls, Btrm prk. kas išdykęs, judrus, gyvas (apie vaiką): Čia virvelnykas, o ne vaikas, nepasėdi daikte, kap šikinėn įkirptas Arm … Dictionary of the Lithuanian Language
virviavijys — virviavijỹs, ė̃ smob. (34b) kas veja virves, virvininkas: Toks berniokas jau pats virviavijỹs Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
virvninkas — virvninkas, ė smob. LC1886,11 žr. virvininkas 1 … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias